?

Log in

No account? Create an account
entries friends calendar profile batuota misija Previous Previous Next Next
Ant bangų - Shoe is missing a mission
Batas. Misija. Ilgesys.
shoeinmissin
shoeinmissin
Ant bangų
Po Meru dar kartą atsisveikinom su Kenijos kalvomis, nes kita mūsų stotelė - Indijos vandenynas.

Vakare į Mombasą turėjom riedėti senoviniu naktiniu traukiniu, bet streikas pasiglemžė tą svajonę, ir vietoj to teko kankintis pačiame nepatogiausiame kada nors važiuotame autobuse.

Nuovargis iš ryto po tragiškos nakties temdė mano bet kokį ūpą, o del vėlavusio autobuso nebegalėjom būti paimti ankstų rytą paskutinės mūsų afrikietės. Nedvejojom ilgai - važiuojam prie pavandenynio. Ir kuo skubiau...

Kilifis - vieta, kurią tiesą sakant įsivaizduodavau tik savo meditacijose. Svečių namai ant šlaito, stebinčio vandenyną. Saulė vaikštanti bangomis ir baltame smėlyje. Dar kartą afrikietiška vakarienė ir aikčiojimas dėl žvaigždžių, stebimų besisupant dar iš vaikystės pamėgtomis supynėmis.

Kad ir kiek berašyčiau, vis tiek būtų "ssūūris", bet tokių akimirkų mums labai reikėjo... Saulės, tekančios iš vandenyno, žvejų ansti rytą, burių ir negyvų koralų.

Kitą dieną judėjom į Lamu, arabiško kirpimo viduramžių miestą saloje. Ramybės užantis. Sala su trim tūkstančiais laisvai besivaikštančių asilų, aplipdyta senovinėmis burinėmis valtimis ir kvepiančia kepta žuvimi.


Hosteliukas apsodintas augalais, kambariai dvelkia senove. Nelinkus aprašinėti namų, bet čia atmosfera paslaptinga.

Gatvės tokios siauros, kad kai kur sunkiai prasilenktum. Braidžioti jomis, nenušllifuotomis ir padrėkusiomis, meditacija...

Kitą rytą karštis išprašė saulėn, ir susižvejoję po kokosą jau supomės Vasko valtyje. Mielas jaunuolis, kasnakt plaukiantis žvejot, turintis aibę istorijų. Mūsų žandikauliai nukaro, kai jis pasakė, kad jo tėčio amžius 150 metų. Nedrįsom paklaust, kokiais matais skaičiuojant...

Neveltui čia vilas pasistatę Monako princas ir kiti įžymybės, nes nugarinė salos dalis - Šelos paplūdymys - viskas, apie ką gali svajoti pajūryje: šiltas smėlis ir šilkinė jūra, atsitiktinės palmės ir minimumas žmonių, todėl gali puikiai įsivaizduoti, kad esi vienas saloje.

Gal tik neapskaičiavom, kad ekvatorinė saulė nepaiso kremų, ir po kelių valandų maudynių mes parpėdinę namo raitėmės raudonomis odomis. Bet negi galėjom atsisakyti tokių tuštybės minučių.

Palikom šią salą, kaip ypatingą suvenyrą savo atminčiai, ir pamažu traukėm atgalios į Mombasą, senovinį (bet ne tokį įspūdingą) palei Indijos vandenyną miestą, o iš jo - jau į Nairobį. Paskutinei dienai chaoso ir ramaus gyvenimo šeimoje, kuri mus pasitiko vaišingumu ir išlydės...

Jei ne netikėtai padedusi Styveno sveikata, visa kelionė, nors kupina nuotykių, būtų praėjo neįtikėtinai sklandžiai.

Skrydis namo - graži pasakos pabaiga. Sudano ir Libijos Sahara, Viduržemio jūra, Mont Blanc ir Alpes. Ne menkiausio debeselio, tad nosis nuolat braižė lėktuvo langą.


Dar ilgai svaigom apie kiekvieną etapą - visi jie tokie skirtingi. Tie trys su puse tūkstančio nuvažiuotų kilometrų ir trys su puse savaitės cukrinių ir sūrių minučių, tai mano svajonė, kuri išsipildė labiau, nei tik galėjau įsivaizduoti...

Tags: , ,
Current Location: Kilifi, Lamu, Mombasa
Current Mood: cheerful cheerful
Current Music: Miriam Makeba

Leave a comment