?

Log in

No account? Create an account
entries friends calendar profile batuota misija Previous Previous Next Next
Shoe is missing a mission
Batas. Misija. Ilgesys.
shoeinmissin
Jau kelias į Nakuru vien ko vertas. Žali kloniai ir tarpekliai, arbatos ir cukrašvendrių plantacijos. Jonas, mūsų naujasis draugelis, dar nematytas, bet surastas per Hospitality club, žinute perspėjo "tik pakeliui nemiegokit". Ir nė neketinau praleisti tokį grožį. Ir nors kelias - o ir dauguma kelių - baisiai apgailėtini, bet dar nepavargusioms dūšioms - tai tik nuotykiai ir lengvi išbandymai.

Žinojom, kas būna, kai tik išlipi iš autobusiuko - penki griebia tavo kuprinę norėdami pagelbėti, dar penki iškart siūlo kitą kelionę, trisdešimt du apsupa su riešutais ir akiniais nuo saulės. Nenorėjau būti grubi, tačiau kartais įkyrumas tiesiog peržengia visas ribas. Gerbiu, kad vietoj to, kad kramsnotų mirą, jie pluša, bet kantrybės testas kartais būdavo ir neišlaikytas.

Jono brolis turėjo didžiaratį, tad netikėtai ir neplanuotai sušokom ir nuriedėjom į dar vieną nacionalinį parką - nors regis jau po masai maros daugiau lyg ir nežadėjom. brangiai čia tie parkai atsieina.
Dar būrys nematytų gyvūnų - raganosis apsuptas baltų paukščių, tūkstantinės kaimenės babūnų, ežeras nutūptas milijonais pelikanų, nes visi flamingai išskridę į Tanzaniją, besikaunančios antilopės...

Kenijos muziejuose - akivaizdi nelygybė. Teisėta ji ar ne, bet jei esi ne kenijietis ar iš rytų afrikos, plosi kosminę sumelę kaip didelis. Su Nakuru nacionalinio parko direkcija nejuokais susiginčijau. And lentos aiškiai užrašyta: studentams tokia ir tokia nuolaida. Prie kasos pateikus tarptautinį studento pažymėjimą, jis purto galvą - sako, reikėjo prieš kelias savaites siųsti pareiškimą į švietimo departamentą ir gauti sutikimą, kad būtų galima suteikti nuolaidą. Popierizmo viršūnė.

Kalbėtis apie politiką su vietiniais - čia ne tik privilegija, bet būtynybė. Per televiziją praktiškai nieko daugiau nepamatysi - skurdžios ir retos pasaulio žinios, o daugiausiai konfliktai, skandalai pačioje Kenijoje. Na dar kaimyninėje Zimbabvėje, nes tų žinių apie Mugabės neteisėtą kažkelintą kadenciją išvengt nebuvo įmanoma. Regis kol kas gaunam dozę kikuju požiūrio. Ryt - susitiksim Luo. Esu tikra, istorija bus piešiama kitaip...

Tags: ,
Current Location: Nakuru, Kenija
Current Mood: contemplative contemplative

Leave a comment
shoeinmissin
Prieš pakeliant sparnus ir kuprines tolyn aplink Keniją, apsilankėm mūsų mylimoje Taize bendruomenėje, kur kaip mums pavyko sudalyvauti maldoje drauge su kenijiečiais. Taize giesmes myliu nuo seno, bet drauge su afrikietiškomis giesmėmis tai buvo kažkas ypatingo. Tiesiog sėdėjau ir patikėti negalėjau, kad Viešpats leido tokius mažus paprastus stebuklus išgyventi giliai giliai...

Iš esmės, jau seniai sakiau, kad Afrikai misionierių nebereikia. Jie tikėjime labai stiprūs, o svarbiausiai, kad ir kokie sunkumai juos slėgtų, optimizmu trykšta. Ar vaikų namų globotiniai, ar senikė pardavinėjanti riešutus ir šlepetes, ar besiplūstantis matatu (mikroautobusiuko) vairuotojas. Ant bene kas antro autobuso ar matatu išvysi arba Jėzaus portretą greta Bob Marley and JL. Frazės ir ištraukos iš biblijos. Fanatiški jie tame...

O štai susitikime net kaitau, nes jaučiausi nieko Biblijoj neišmananti palyginus su plačiomis žiniomis, įstabia atmintimi ir tiesą pasakius kai kurie - šaltu rigidišku požiūriu įvaldžiusiais vietiniais.

Bet abiems čia buvo labai gera.

Tags: , ,
Current Location: Fji mha furaha (laimės namai)
Current Mood: ecstatic ecstatic
Current Music: taize ir afrikietiškos melodijos

Leave a comment
shoeinmissin
Pažadėjau sau niekada nebeeiti į zoologijos sodą. Ir vaikų ten nevesti. Juk ar būtų smagu, jeigu įkalintuosius ateitų pamaitinti, nosį paglostyti žinant, kad daugumos širdys verkia dėl jų nelaisvės.

Mašinytė ramiai burzgė per savaną, ir vakarėjantis laukas stiprino mūsų šviežias emocijas. Kad nors antilopę pamatyti. Jų žinoma čiau neptritūko - įvairaus nuaugimo, ragų sudėties ir plauko žvilgesio, liaunų ir didesnių.

Zebrų kaimenė, kiek baigštoka, bet prisileidžia padūmoti ir pastebėti, kaip skaniai jie žolę rupšnoja. Bet nė nesitikėjom, kad pusvalandžiui tepraėjus, mes jau tyliai šnopuosim stebėdami liūtų medaus mėnesio ypatumus. Veiksmas greitas, energingas, ir abu nuvargę išstiesia po-viskam miegui. Netikėtas mano juokas pažadino liūtą, ir supratęs kaip ženklą "pakartoti", jis vangiai nuslinko liūtės link ir dar kartą atliko vyrišką pareigą. Pasirodo, tankiai. apie 70 kartų per dieną.

Kitą dieną nuo pat ryto nepaliovėm stebėtis ir medituoti vietinio gyvūnų gyvenimo. Liūtas su pasitenkinimu kramsnoja šviežiai sumedžiotą zebriuką, ramiai per savaną linguodamas straublį žingsniuoja dramblys upelio link, kad galėtų atsigerti prieš karštą dieną. Ar maži mažučiai drambliukai godžiai geria mamos pieną. Žirafos liaunais kaklais skabo krūmų viršūnes. Laukinės kiaulės skuta per apdugusias pievas savo mažomis kojytėmis. Maitvanagiai tykiai stebi nuo medžių viršūnių, kur atliks jiems koks gabalėlits. Strutis su strutienių haremu palengva kerta laukus. Begemotai tingiai žiovavo panirę vandenyje. Pievos juodavo prigulusių buivolų - o, štai, ką tik viena buivolė atsivedė buivoliuką.

Burzgėm per Masai mara aukus, ir atrodo nieko daugiau nebereikėjo. Ramybė stebėti šią gamtą, tiesiog mėgavausi jų laisve...

Vakare susėsdavom prie dujinės lempos šviesos ir šilumos, užmezgdavom pokalbius su masai kariais, kurie sargauja stovyklavietėje naktimis. Tai išdidi gentis, masajai. Vyrukai gyrėsi, kad ypatingas momentas jiems - iškeliavimas gyventi krūmuose, kaip patys vadina, išgyventi tokios sąlygomis penkerius metus, tada bus galima aptarinėt gyvenimą. "Čia liūto dantis" išdidžiai pareiškė vienas rodydamas ant kaklo pakabuką, ant kurio supasi iltis. Jie turi susikauti su liūtu, ir kaip vyriškumo simbolį parnešti dantį. Ir nors iš esmės medžioti parke uždrausta, masajai žino, kaip ignoruoti savo vyriausybę. Negalima nešiotis peilio? Gal kitiems, o mums, masajams, tai neveikia. tyliai kikenau, kaip jie susėdę knibino mobiliuosius telefonus - ką tik nufilmavo savo šokį ir dabar patys savimi didžiuojasi. Vienoj rankoj ietis, kitoj nokia.

Įdomi ju kultūra, bet gal kiek likom nusivylę, kaip varganai jie stengias ją parduot. Taip, jie vis dar rengias tradiciškai senobiškai gentiškai, jie gyvena bakūžėse, gena gyvulius per laukus, kūrena laužus ir veria papuošalus iš plastikinių karoliukų. Bet supratę, kad turistus tai masina, ypač populiaresnėse vietose jie pradėjo desperatiškai kultūrą pardavinėt. Suprantu aš juos, reikia ir jiems pinigų... Bet tik pamąsčiau, kad man regis kultūrų, nepaliestų civilizacijos, turizmo ir kapitalizmo praktiškai kaip nėra.

Tags: , , ,
Current Location: masai mara
Current Mood: rejuvenated rejuvenated

Leave a comment
shoeinmissin
Iš ryto vis pakirsdavom su rytiniais spinduliais. Saulė čia kyla ir leidžias visuomet tuo pačiu metu. Apie šeštą ji išsirita iš guolio, ir tvarkingai septintą užleidžia vietą nakčiai.

Keliai čia dulkėti. Kai pėdinom rytiniu ar vakariniu keliu, skarelės ant nosies gelbėjo nuo debesies dulkių, besiritančio po kiekvieno šniokščiančio automobilio.

Vaikai pasitiko mus nedrąsiai, atsargiai apžvelgdami iš už kampo. Tuoj pritūpę pakalbinom vieną jų, ir nuoširdumas mus pakerėjo iškart. "Čia miegančios gražuolės mergaičių kambarys" aiškino našlaitis - mūsų mažasis gidas - gražia anglų kalba. Kisuahili ir anglų čia oficialios kalbos, todėl tos kalbos nemoka tik tie, kurie neina į mokyklą ar nesipainioja su turistais.

Kambariai tamsūs, mažučiai, keliaukštėmis lovomis, tačiau švariai išluoti. Kiemas išraižytas upeliais pamazgų, nes šiandien sekmadienis, ir vaikai vieni kitiems padeda skalbtis. Virvės nudžiaustytos ryškiaspalviais paplyšusiais drabužiais. "Sveiki, aš mokausi chemijos" - plačia šypsena aiškino mums vienas iš vyresnių našlaičių. Jis labai protingas devyniolikmetis, laukiantis sponsorių, kurie padėtų jam mokytis toliau.

Styvenas tuoj subūrė ratą smalsučių, ir keletas žaidimų išjudino visus. Po tokios įžangos, jis jau gaudė kvapą, tad iniciatyvos ėmėsi vaikai. Afrikietiškos melodijos vinguriavo stogais ir vaikiškais balsais. Tos sudainuotos dainos instinktyviu darniu sąskambiu virpina mano vidines stygas. Aš gi taip ilgai tų melodijų laukiau.

Prie mūsų prisijungė keletas vietinių studentų, kurie nuolat sekmadieniais užklysta čia pagelbėti vaikams ir pamokyti naujų žaidimų.

Kitą dieną gavau progos pamokytojauti. Nežinau, ar didžiuotųsi manimi matematikos mokytoja, bet supratau, kad jau seniai buvo tas metas, kai sprendžiau uždavinius.
Kai kurie vaikų žybsėjo akimis, tačiau keletas pasitaikė tikrų gudročių. Likusias pamokas mainėmės pasakojimais apie Lietuvą ir Keniją. Vienas berniokas besiklausydama kažką piešė. Jis ištiesę lapą, ir ant jo dailiai puikavosi raudonas medis. Raudonas, nes jis teturi vieną pieštuką.

Jie didžiadvasiai, protingi ir optimistiški vaikai. Bėda ta, kad našlaičiams, išėjusiems iš "Motiniškos globos" namų, ateities keleliai nėra tiesiausi. Gal dėl to, o gal dėl visų išgyventų akimirkų blioviau už vartų, negalėjau sulaikyti ašarų. Gėda dėl savo menkiškumo, ramybė dėl jų stiprios dvasios, jausmų fontanas spardėsi gerklėje.

Tags: , , ,
Current Location: Naurobi, Kenya
Current Mood: cheerful cheerful
Current Music: Ayub Ogada

Leave a comment
shoeinmissin
Anksti ryte prie mūsų durų jau pradėjo bruzdentis penkiametis šeimininkų vaikis. Mums smalsu buvo eit aplankyt vietinės adventistų bendruomenės ir jų pamaldų - mat jau senokai svajojau pajusti tą energišką afrikietišką dvasingumą.

Mums išėjus laukan, pasitiko krykštavimas ir Afrikos kvapas. Po kelis iš įvairių krypčių pamažu tyliai rinkosi žmonės. Na, bažnytėlė tai ne Europos svetimo aukso katedra, bet skarda dengti pastoliai. Žmonės grupelėmis karštai diskutuoja Bibliją, ją iš atminties cituoja. įsitikinau, Afrikai nebereikia misionierių.

Pamaldos - swahili ir anglų mišiniu, dar vadinama "šė". Ir balsai giedodami dera, kaip kad įstabiausias choras neįtiks tai natūraliai harmonijai.

Bene nuo pirmųjų žingsnių pradėjau suvokti, kad esu kitokia... Keliavau Egiptu, Jordanija, gyvenau Izraely. Bet kad į mane taip žiūrėtų, dar nepatyriau. Tiesiog nei kur pasislėpti, už kieno nors nugaros negali. Nes kiekvienas tavo judesėlis kol kas stebimas nuoširdžiai nustebusių jaunų ir vyresnių akių.

Current Location: Nairobio miegamieji rajonai
Current Mood: excited excited

Leave a comment
shoeinmissin
Dar vakar vakare negalėjau sudėti bluosto... Jausmų karnavalas. Pasliūla jausmų didžiulė - nerimas, džiaugsmas, smalsumas, laisvės troškulys ir baimė ištrūkt iš saugaus rato.

Aštuonios skrydžio valandos neprailgo, nes lėktuvas pasirūpino, kad taip greit nuo Europos neatsiplėštume, ir kiekvieną keleivį aprūpino asmeniniu ekranėliu. Taigi bėda tik ta, kad pasirinkimas per didelis...


Ant interaktyvaus žemėlapiuko nuolat galėjom sekti, kur esam. Ir jau kai liko labai nedaug, mano širdis nejuokais pradėjo straksėt. Kas mūsų ten laukia, nežinia...

Išsirangėm į laukiamąjį, o ten žmonių, vienas kitam kone ant pečių susėdusių - visi su lentelėm, su vardais. Kur mes tokioj minioj atrasim "savuosius", kai nė nežinau, kaip jie atrodo? Lengva panika. "Eva?" Štai tau. Ir naujoji afrikietiškoji šeima. Džonas ir Siuzan plačiai ir nuvargusiai šypsojos - dėl mūsų vėlavusio lėktuvo jie kantriai mūsų laukė šioj beprotiškoj sumaišty.

Greitai oro uosto šurmulys liko už nugarų, ir jau linksmai čiauškėdami riedėjom Afrikos keliais. Styvenas Su Džonu susimainė keliais pokštais, ir tapo aišku, kad su jais nenuobodžiausim.

Kažkada tyliai pasvajodavau, kad Afrikoj labai norėčiau išgirsti gospelinės muzikytės. Bet nemaniau, kad ta svajonė išsipildys taip va tuoj pat. Spirgėjau ant sėdynės, ir galvojau, nagi nagi, kas čia dar mūsų laukia... Džonas ir Siuzant priklauso adventistams, ir jis gieda tam chore. Va prašom.

Jei kas manote, jog Lenkijos keliai yra rekordiškai nekenčiamiausi, pamirškit. Aš jau jų atsiprašiau... Mikruškės - čia jos vadinamos matatu (tik nesupainiokite su "matata", nes tai reiškia "problema". Bet tas santykis jau toks akivaizdus). Maniau, kad mano tėtis rizikingai važinėja. Čia su afrikiečiais nelyginu, jis tik vairavimo pradinukas. Džonas pats smagiai šaipėsi iš ne-sistemos keliuose, ir lyg pailiustradama pro mus prašokavo mikruškė su nesibaigiančiu keleivių skaičiumi...

Afrika tamsoje. Dar kol kas tik tokią ją temačiau...

Kikuju tradicinė vakarienė jau garavo, o mes sušveitę po gerą lėkštę ir aptarę politinę padėtį bei rytojaus planus, nuslydom į sapnus...

Turėjau sau gerokai įgnybti. Mergaite liepaite, tu čia... Už lango koncertuoja cikados, netikėtai joms sumanė pritarti asilas ir porą užbliovusių šunų.

Tags: ,
Current Location: Kenija
Current Mood: bouncy bouncy
Current Music: po gospelo mašinoje.

Leave a comment
shoeinmissin
dar šįryt sunkiai risdamasi iš lovos, sau tris kartus sau bei porą kartų namiokei pažadėjau eit miegot anksčiau... kad rytinis skrydis nekankintų...
kad nelabai žiūriu mano planai sekasi. nors kuprinė kaip kad mano atveju būtų keista, jau kelias dienas kantriai ramsto paklypusias spintos duris, vis tik atradau tūkstantį ir vieną smulkmeną atkapstyti paskutinėmis minutėmis...

savo paskutiniąsias ikikelionines savaites tankiai užpildžiau įvairiais degančiais ir atvėsusiais darbais.
įdomus sutapimas. prieš kelias savaitėles užtikome "Molorą" - spektaklį apie pietų afrikos aplinkoje agresyviai perpasakotą Elektros mitą. Tie gąsdinančiai žemi balsai iš moteriškų lūpų - fenomenas garbės žodis. įžanga į kelione afrikon.

o praeitą savaitę kvatojom "Como agua para chocolate". Meksikietiška drama neleido vien tik liūdesio debesį baidyti, kikenom iš taiklių pokštų, genialiai paprastų aktorių. Ir net nežinau, ar labiau man patiko po to peržiūrėtas filmas. Gal trūko to emocijų kontrasto, man regis būdingo Pietų Amerikai. Na, matysim...

O dabar drugelių pilve jau šimtai. Gal pavyks ten nugriebti internetą. Bet vežuosi storą dienoraštį ir spalvų, kamerų ir tą vidinį laisvės troškulį, apie kurį pastaruosius mėnesius tik svajojau. O dabar - pasimatyme su savo svajone - raustu kaistu kaip vaikas...

Tags:
Current Location: mano kamaraitė
Current Mood: bouncy bouncy
Current Music: Miriam Makeba

1 comment or Leave a comment
shoeinmissin
kothbiro - artinasi lietus...

Šiandien visą dieną lašai kapsėjo i mano stoglangį. Gerai, kad didžiausias kelias, kurį sukoriau, buvo iki virdulio apačioje virtuvėje kavytei uzplikyt ir maisto katinukams pataisyt.
O nosį buvau įbedusi į kalną darbų, kuriuos ramiai vieną po kito pradedu įveikt...

15d. lyg laukčiau gimtadienio dar vaikystėje... Bet tas jausmas daug paslaptingesnis... Lyg nedrįstum apie tai svajoti, tik sulaikius kvapą lauki. Kas bus...

Current Music: Ayub Ogada. Kothbiro. (artinasi lietus)

Leave a comment
shoeinmissin
Laikrodis pradeda mušti paskutines 16 dienų iki kelionės. Visa laimė, kad kai kuriuos reikalus lietuviškai ekonomiškai susiderinau per abi šalis: nuo stabligės, difterijos, poliomielito, hepatito A ir vidurių šiltinės nemokamai prasisukau britų salose, o geltonojo drugio ir meningokokinės infekcijos skiepai kur kas pigesni pasitaikė Lietuvoje. Nors milijonais skiepų dar galėčiau prisifarširuoti, man regis, kad pakaks.

Taigi, vieną riebų pliusą šalia visų pasirengimo darbų jau pasidėjau.

Vizą po visų lenkiškų nuotykių susižvejojau. Pasirodo, pasas su viza buvo parvažiavęs kur kas anksčiau. Bet kaimynas lenkas - kadangi manęs tuo metu namuose nebuvo - paštininkui atnešus dokumentus atsisakė juos priimti, kažką nepagarbiai subambėjo ir sumosiskavo paštininkui, o pastarasis kaip tikras anglas džentelmenas nepakenčiantis pažeminimo, peštis nesirengė, bet nė nemirktelėjęs išsiuntė visą siuntinėlį atgalios į Kenijos ambasadą. Jau neprisimenu, kada buvau taip supykus. O labiausiai - dėl nepaaiškinamo bukumo. Pasirodo, jaunuolis iš vakaro buvo tiek padauginęs, kad dar iš ryto alkoholio buvau daugiau jame nei kraujo. Visa laimė, kad Lietuva turi ID korteles. Nes Lietuvą tąkart būčiau mačius kaip savo ausis. Bėda su tokiais kaimynais.

Dabar jau kuris laikas vakarais pavyzdingai prisėdu prie vienos bendruomenės - Hospitality Club - profilių, mat į Afriką keliaujam ne tik turisto takais mint, bet su vietiniais žmonėmis susipažinti, ir iš jų lūpų daug ką išgirst ir suprast.
Tokios kelionės man pačios įsimintiniausios. Dar dabar galiu praskleist apdulkėjusius prisiminimus iš keliavimo "tiesiog va taip" po Egiptą, Jordaniją ar Izraelį. Ir niekada tų akimirkų neišsižadėsiu...

Taigi, sumedžiojau gana patrauklius kelis kontaktus, skubiai apsikeitėme džiaugsmingais šūksniais... Po trupinį viskas dėliojasi į prasmingą kepalą... Gal tik giliai viduje visko vokiškai suplanuot neketinu. Nes mėgstu eiti "pagal širdį". Vis tiek visko aplankyt nepavyks, bet tie momentai "dabar jaučiu, kad sukti reikia čia" visada sužvejoja po kokį kokybišką nuotykį.

p.s. bent jau iš padorumo noriu savo pavargusion galvelėn dar sumest kelis žodelius. Marahaba. Labas, kaip laikais. Suahili kalba...

Tags: ,
Current Location: vis dar mažas mano kambarėlis
Current Mood: excited excited
Current Music: benga

1 comment or Leave a comment
shoeinmissin
Kai raperis is pradziu kazkaip nevykusiai man regis bande ivesti visus i pasaka - hip hop miuzikla "Into the hoods", skeptiskai vyptelejau. Tokios savo reakcijos greit teko atsisakyti, o mintyse atsiprasyti. Nepelnytai nepripazintas hip hopas pasirodo gali buti tikru urbanizuotu menu. Zinoma, gal teike daugiau lengvapalaikes nuotaikos nei ypatingai giliu minciu, bet artistai savo amata ismano ir su ziurovais sukomunikavo teisingai. Zo, likau patenkinta. O kaip darbine kelione Londonan ir nemokamas spektaklis, tai isvis skustis nedrisciau.
Visa diena "angelavau"... Pradejau vakar, ir dar turi visa ryt diena. O pasirodo angelu but nera taip paprasta. Ir tai gali labai nuvargint... Taigi jauciu drosiu miego... Cia viesbutin sugrizta paskutiniai turistai, o as su savo "nebiznieriska" apranga tikriausiai isvis nesiderinu prie nepriekaistingai nublizgintu stalu ir langu.
Kenciu ir nekenciu Londono. Gal ir sveika, kad cia pabunu nedaznai, ir siaure kol kas atstoja namus. Isejau dabar palei Temze pasivaiksciot. Pazvelgiu i didiji Bena, i upeje beplaukiancias kartono dezutes ir... nezinau, myliu ji, ar nekenciu. Et... gal einu miegot...

Current Location: mingantis apatinis viesbucio aukstas

Leave a comment